Griežti, kietai į taisykles įsikibę žmonės, bijo mylėti, bijo laisvės, kurią mus dovanoja Dievas, sakė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių metu.
Homiliją popiežius pradėjo kartodamas šią dieną psalmėje skambėjusius žodžius: „Viešpatie Dieve, koks esi didis“. Šiuos žodžius psalmininkas taria gėrėdamasis Dievo sukurtu pasauliu, matydamas kūrinijoje atsispindinčią Dievo didybę. Kodėl Dievas sukūrė pasaulį? Jis sukūrė pasaulį, nes troško pasidalinti savo pilnatve. Vėliau jis į pasaulį atsiuntė savo Sūnų, kad jį atnaujintų, kad tai kas subjuro atgautų grožį.
„Kai Jėzus sakė: „Mano Tėvas darbuojasi lig šiolei, todėl ir aš darbuojuosi“, įstatymo mokytojai piktinosi ir norėjo jį nužudyti. Kodėl? Nes nemokėjo priimti Dievo dovanų. Jie manė, kad vienintelis kelias – tai griežtas įsakymų laikymasis. „Įsakymai! Bet jų taip nedaug. Susikurkime daugiau!“ Jei nesugebėjo atverti širdies, dėl to ir ieškojo priebėgos įstatymo griežtume. Jie buvo susikūrė net penkis šimtus įvairiausių įstatymų ir priesakų. Nemokėjo priimti dovanų, nes dovaną gali priimti tik laisvas žmogus. Šitie griežti, kietai į taisykles įsikibę žmonės, bijo mylėti, bijo laisvės, kurią mus dovanoja Dievas“, sakė Pranciškus.
„Dėl to šiandien mes šloviname Tėvą, sakydami: „Viešpatie Dieve, koks esi didis! Aš tave labai myliu, nes tu man padovanojai brangiausią dalyką. Tu mane sukūrei ir mane išgelbėjai“. Tokia turi būti šlovinimo malda, džiaugsmo kupina malda, malda, kurioje atsispindi buvimo krikščionių džiaugsmas. Mūsų malda neturi būti uždara. Melsdamiesi neturime liūdėti, kaip tie, kurie niekada negauna dovanų, kaip tie, kurie bijo laisvės. Nesiribokime tik pareigų vykdymu. Nebūkime užsidarę. Būkime ne pareigos, bet meilės vergai. Kai tu vergauji meilei, iš tiesų tuomet esi laisvas. Kokia graži meilės vergija! Anie šito nesuprato“.
Dievas mums dovanoja du nuostabius dalykus – jis sukūrė pasaulį ir mus atpirko. Kaip aš priimu šias dovanas? - klausė Pranciškus. „Kaip priimu išganymą, kaip priimu Dievo manu suteikiamą atkleidimą, kaip priimu tai, kad jo Sūnaus dėka ir aš tampu jo sūnumi? Ar priimu tai su meile, gerumu, laisve? Ar slepiuosi įsakymų griežtume, manydamas, kad jie man suteikia saugumą, nors iš tiesų jie neteikia džiaugsmo, nes neteikia laisvės? Kiekvienas iš mūsų klauskime savęs kaip mes priimame šias nepaprastas dovanas – sukūrimą ir atpirkimą, naują sukūrimą. Viešpats tepadeda mums suprasti šiuos didžius dalykus. Tepadeda mums suprasti ir tai, jog dar prieš pasaulio sukūrimą Dievas mylėjo. Tepadeda jis suprasti savo didžiąją meilę mums, kad mes galėtume jam, kaip šiandien, visada kartoti: „Viešpatie Dieve, koks esi didis! Ačiū Tau, ačiū!“ (Vatikano radijas)
